Briuselis, 2008 m. rugsėjo 25 d
Šeimos vertė ir šeima kaip Europos visuomenės gyvenimo ir plėtotės pagrindas
Benediktas XVI sako, kad iš esmės didžiausi pavojai, gresiantys šiandieninei mūsų visuomenei ir šiuolaikiniam žmogui, kyla iš fundamentalizmo ir reliatyvizmo.
Fundamentalizmas reiškia, kad Dievu naudojamasi kaip dingstimi įgyvendinti valdžios planą; reliatyvizmas reiškia visas nuomones patalpinti tame pačiame lygmenyje taip, kad nebeiškiltų tiesa, kad tiesos nebeliktų: kad nebebūtų įmanoma iškelti teigiamos hipotezės kurios nors kartos labui, pradedant nuo tiesos.
Kol egzistuoja šeima, tol yra vilties ateities kartoms. Šiame sakinyje glūdi šeimos visuomenėje atliekamo vaidmens svarba.
Pastaraisiais dešimtmečiais ši viltis, regis, lėtai gęsta Europos žemyne.
Išties, paskutinėje ataskaitoje apie šeimos raidą Europoje Šeimos politikos instituto Europos tinklas aiškiai atskleidė, kaip dėl skyrybų, abortų, gimstamumo mažėjimo, senėjimo ir nepakankamos paramos politikos monogaminei šeimai gresia pavojus išnykti nuo žemyno paviršiaus.
Europa paseno, nes nebeturi jėgų įsivaizduoti, kokios sąlygos reikalingos ateičiai, ir apie jas galvoti. Ji yra pasenusi, nes į vaikus, kurie yra ateitis, paprastai žvelgiama kaip į grėsmę dabarčiai. Galvojama, kad jie kažką atima iš mūsų gyvenimo.
Socialiniai ir politiniai sprendimai neturės jokio poveikio, jeigu tautos neatgaus pasitikėjimo pačios savimi.
Naujoji ideologija kvestionuoja šeimą, o tai yra beprecedentinis atvejis mūsų šalių gyvenime. Tai – naujoji ideologija, kolektyvinės patirties mitą pakeitusi teiginiu, kuriame svarbiausias iškylantis dalykas yra nebūtis.
Reliatyvizmas yra propaguojamas kaip vienintelė pozicija, „gerbianti” kiekvieno skirtumus, ir, vadinasi, kaip vienintelis galimas atsakymas daugiau ar mažiau slepiamoms „dogmatizmo” ir „fundamentalizmo” formoms, kurios būdingos tam tikrai šiandieninės kultūros daliai, ir kurios yra atsakingos, kaip teigiama, už pavojingus pasikėsinimus į individo laisvę, nes jos „primeta” tam tikrą požiūrį.
Ir vis dėlto tas pats reliatyvizmas, kuris šlovina besąlygišką laisvę, sensacingai atskleidžia savo despotišką bei žiaurų veidą, kai kalbama apie pagrindines žmogaus teises, kaip antai visų žmonių, taip pat negimusių ar mirštančių, teisė į gyvybę, arba „žmogaus gyvenimo šventovės”, tai yra šeimos, sukurtos santuokos tarp vyro ir moters pagrindu, natūralaus instituto saugojimas.
Šeima atlieka esminį „amortizatoriaus” vaidmenį, ypač kai susiduriama su nedarbo, ligų, narkomanijos, atskirties problemomis, ir yra pirmasis solidarumo branduolys mūsų visuomenėse, ir ne tik kaip teisinis, socialinis ir ekonominis vienetas, bet visų pirma kaip meilės ir solidarumo vienetas.
Benedikto XVI-ojo žodžiais tariant, šeima yra „gyvybinė visuomenės ląstelė ir jos ramstis”, pamatinis branduolys, kuris Europos Sąjungai gali užtikrinti ateitį. Problema yra ta, kad reikia priversti tą suprasti aplinkoje, kurioje Europos šalys vidutiniškai skiria mažiau nei 8% socialinių išlaidų šeimai ir kurioje pati ES skiria šeimos politikai 2,1% Bendrojo vidaus produkto.
Tik didesnės vertybės, svarbesnės priežasties liudijimas, tos, kuri leistų žmonių kartai turėti žmogiškų, moralinių, tikrumo išteklių sukurti namus, šeimą, gimdyti vaikus, gali būti taip pat ir politinio pobūdžio efektyvaus veiksmo matas. Ko iš esmės mums reikia? Kovoti šiame mūšyje su tuo pačiu sąmoningumu, su kuriuo Marco d’Aviano vargšai gynė Vieną nuo didelio susidūrimo su besiveržiančia Otomanų kariuomene. Kovoti šiame mūšyje su tuo pačiu sąmoningumu, su kuriuo trys šimtai Leonido spartiečių apsigynė ir apgynė graikų miesto patirtį Termopilų perėjoje. Kitaip tariant, mums reikia iki galo įsisąmoninti, kad ta užduotis yra visas mūsų gyvenimas, jūsų, kaip ir mano, nes paprasčiausiai to iš mūsų reikalauja pribloškianti patirtis ir didingos vertybės, kurias istorija padovanojo Europos civilizacijai.
Būdamas tikras, kad į šį renginį, į kurį maloniai mane pakvietėte, jo gerbiami dalyviai įneš esminį indėlį, visiems dalyvaujantiems siunčiu savo geriausius linkėjimus.
Mario Mauro
Europos parlamento vicepirmininkas